NAUJIENOS IŠ LMS

LYTIŠKUMO UGDYMAS MOKYKLOJE

Lietuvos moksleivių sąjunga gruodžio 9 – sausio 23 dienomis inicijavo apklausą „Lytiškumo ugdymas mokykloje. Informacijos šaltiniai šiandien“, skirtą išsiaiškinti aktualiausius moksleiviams lytiškumo klausimus bei jų informacijos šaltinius. Apklausoje iš viso dalyvavo 1363 moksleiviai nuo 16 metų iš visos Lietuvos. Apklausos metu buvo pateikta lytiškumo sąvoka apimanti lytinį brendimą, tarpusavio santykius su draugais, šeimos nariais, pagarbą ir toleranciją kitam asmeniui, gebėjimą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, gebėjimą įsipareigoti kitam asmeniui, vyro ir moters vaidmenis visuomenėje.

Didžiajai daliai moksleivių yra labai svarbu (47,03%) ar iš dalies svarbu (40,43%) gauti informacijos lytiškumo klausimais. Šiuo metu moksleiviams į klausimus susijusius su lytiškumu yra atsakoma biologijos, etikos bei tikybos pamokose. Virš 10% apklaustųjų moksleivių atsakė, jog išvis tokios informacijos negauna, o 30% yra nepatenkinti lytiškumo ugdymu savo mokykloje.

Daugiau nei pusė apklaustųjų moksleivių atsakė, jog jiems pamokų metu pakanka gaunamos informacijos apie pagarbą bei toleranciją kitam asmeniui, neigiamą aplinkos įtaka (žalingus įpročius ar propogandą) bei atsakomybę už savo veiksmus, lytinį brendimą (fizinius ir emocinius pokyčius – 44,8%). Tačiau pamokų metu, moksleivių nuomone, pasigendama informacijos šiomis temomis: šeima, pasirengimas jos kūrimui, lytiniai santykiai, įsipareigojimas kitam asmeniui, apsisaugojimo būdai lytinių santykių metu.

Kalbant apie priemones ir metodikas, kurios padėtų moksleiviams lengviau suprasti lytiškumo ugdymo svarbą, jie įvardijo, jog vaizdinė medžiaga (skaidrės, video, nuotraukos) bei diskusija klasėje padėtų lengviau atsakyti į jiems svarbius klausimus bei rasti bendrus sprendimus, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Šiuo metu respondentai paminėjo, kad daugiausiai informacijos lytiškumo klausimais gauna iš internetinių naujienų portalų, internetinių socialinių tinklų, draugų bei televizijos laidų (daugiau nei 38 procentai apklaustųjų šiais šaltiniais pasitiki), tai galimai suoponuoja, jog moksleiviai neturi tinkamos „prieigos“ prie patikimų šaltinių bei gali susidurti su vyraujančiais neteisingais stereotipais. Tačiau respondentai aiškiai parodo, jog patikimiausiais informacijos šaltiniais laiko sveikatos darbuotojus (70,18%), mokytojus (65,93%), socialinius pedagogus (60,57%) bei patikimą informaciją tikisi rasti vadovėliuose (75,7%).

Kalbant apie tėvų vaidmenį, daugiau nei pusė apklaustų moksleivių su savo tėvais kalbasi apie draugystę ir meilę, tačiau vengia kalbėtis apie lytinius santykius (58%) bei apsisaugojimo būdus jų metu, šeimos planavimą (57,78%). Apibendrinus, galima būtų teigti, jog šiuo metu moksleiviams trūksta lytinio švietimo, kuris būtų tikslingai pateikiamas tiek šeimoje, tiek pamokų metu.

Paklausus, ar moksleiviai naudotųsi anonimiška specialistų sistema, kurioje galėtų sužinoti atsakymus į sau svarbius lytiškumo klausimus, pusė respondentų pažymėjo, jog naudotųsi šia galimybe. Sveikatos specialistų bei psichologų internetinės konsultacijos sukurtų „prieigą“ prie nešališkos ir mokslu pagrįstos lytiškumo informacijos.

Lietuvos moksleivių sąjungos apklausos duomenys bus naudojami atnaujinant Sveikatos ugdymo bendrąją programą įtraukiant lytiškumo ugdymo temas bei siekiant užtikrinti visapusiškos lytiškumo informacijos prieinamumą.

Parengta pagal http://www.moksleiviai.lt/ puslapio informaciją


 MOKYKLOS SENIŪNŲ TARYBA 2018-2019 M. M.

Mokyklos mokinių prezidentė Andrėja Rutkevilytė - 9 kl.

Vaida Vaitekūnaitė - seniūnė 5 kl.

Amanda Traškinaitė - pavaduotoja 5 kl.

Faustas Skirmantas – seniūnas 6 kl.

Darius Ramonas – pavaduotojas 6 kl.

Viltė Tvaskūnaitė – seniūnė 7 kl.

Augustas Balčiūnas – pavaduotojas 7 kl.

Aleksandra Žemėpatytė – seniūnė 8 kl.

Gintarė Venskutė – pavaduotoja 8 kl.

Alanas Prušinskas – seniūnas 9 kl.

Gabrielė Palmileraitė – pavaduotoja 9 kl.

Daina Lukoševičiūtė – seniūnė 10 kl.

Gabrielė Šaknevičiūtė – pavaduotoja 10 kl. 


SENIŪNŲ TARYBOS STRUKTŪRA:

1. Seniūnų taryba - demokratiškai išrinkta mokinių savivaldos institucija.
2. Seniūnų tarybą sudaro 5- 10 kl. mokiniai (visų klasių seniūnai).
3. Seniūnų tarybai vadovauja Mokinių Prezidentas, jam padeda jo pavaduotoja.
4. Seniūnų tarybos posėdžiai kviečiami kartą per savaitę.

SENIŪNŲ TARYBOS FUNKCIJOS:

1. Seniūnų taryba gina mokinių interesus, rūpinasi mokinių problemų sprendimu.
2. Seniūnų taryba teikia pasiūlymus ir pageidavimus ugdymo, popamokinės veiklos organizavimo klausimais.
3. Seniūnų taryba inicijuoja ir organizuoja budėjimą, kultūrinius renginius ir kt. veiklas.
4. Seniūnų tarybos atstovai gali dalyvauti Mokytojų posėdžiuose, jei juose svarstomi mokiniams rūpimi klausimai.
5. Seniūnų taryba siūlo mokinius Mokyklos tarybai.
6. Seniūnų taryba turi teisę keisti Tarybos nuostatus, jei tam pritaria du trečdaliai tarybos narių.

MOKINIŲ PREZIDENTO RINKIMŲ NUOSTATAI

I. 1. Prezidento rinkimus mokykloje organizuoja rinkimų komisija, kurią sudaro klasių deleguoti nariai.
2. Rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais i Prezidento postą ar kandidatų patikėtiniais, t.y. jie negali agituoti rinkimų kompanijos metu.
3. Rinkimų komisijos skaičius turi būti nelyginis (taip lengviau priimti sprendimus). Komisijos narių skaičius 5-7 žmonės.
4. Rinkimų komisijos pareigos.
4.A. Komisijos pirmininkas: atsako už visos rinkimų komisijos darbą, sukviečia rinkimų komisijos posėdžius, jiems pirmininkauja, stebi, kad nebūtų pažeidinėjama rinkimų tvarka.
4.B. Pirmininko pavaduotojas: padeda pirmininkui, prireikus jį pavaduoja, viešai paskelbta rinkimų tvarką.
4.C. Sekretorius: tvarko rinkimų komisijos dokumentaciją.
4.D. Atsakingas už rinkėjų sąrašo sudarymą: sudaro rinkėjų sąrašą.
4.E. Atsakingas už kandidatų i prezidentus registravimą: atsako už dokumentus, kuriuos pildo kandidatai (prašymai), informuoja apie kandidatų kėlimo terminus, taisykles, informuoja apie registruotus kandidatus.
4.F. Atsakingas už rinkimų agitaciją: parengia oficialią medžiagą apie iškeltus kandidatus, stebi ir kontroliuoja ar rinkimų kampanija vyksta pagal taisykles.
4.G. Atsakingas už balsavimą: organizuoja balsavimo patalpos įrengimą, balsadėžės darymą, balsavimo biuletenių spausdinimą.
P.S. Rinkimų kampanijos narys gali būti atsakingas už kelis darbus.
5. kandidatų i Prezidentus kėlimas ir registravimas.
5.A. Kandidatais į Prezidentus gali tapti 6 -9 kl. moksleiviai.
5.B. Kandidatais į Prezidentus gali:
išsikelti pavieniai asmenys
kelti, remti moksleivių organizacijos arba grupės.
5.C. Kandidatų į Prezidentus skaičius neribojamas.
5.D. Kandidatus į Prezidentus baigiama kelti ne vėliau likus penkioms dienoms iki rinkimų dienos.
6. Rinkimų agitacija.
6.A. Kandidatai savo rinkimų kampaniją finansuoja iš savo ir savo rėmėjų lėšų.
7. Balsavimas.
7.A. Balsavimas vyksta rinkimų dieną. Balsavimo laiką ir vietą nustato rinkimų komisija ir apie tai viešai paskelbia prieš tris dienas iki rinkimų.
7.B. Balsavimo dėžės turi būti užantspauduotos.
7.C. Rinkėjai gauna tik po vieną balsavimo biuletenį. Rinkėjui sugadinus biuletenį jis pakeičiamas nauju.
8. Balsų skaičiavimas.
8.A. Balsadėžė atidaroma pasibaigus rinkimų laikui ir dalyvaujant visiems rinkimų komisijos nariams.
8.B. Balsus skaičiuoja tik rinkimų komisijos nariai.
8.C. Negaliojantys biuleteniai:
nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
užantspauduoti ne tokiu antspaudu;
tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo kelis kandidatus;
tie, kuriuose rinkėjas nepažymėjo už kurį kandidatą balsavęs.
P.S. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiais priima rinkimų komisija.
9. Į balsų skaičiavimo protokolą turi būti įrašyta:
rinkėjų skaičius;
rastų biuletenių skaičius balsadėžėje;
nepanaudotų biuletenių skaičius;
balsadėžės atidarymo laikas;
balsadėžėje rastų negaliojančių biuletenių skaičius;
balsadėžėje rastų galiojančių biuletenių skaičius;
balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Prezidentus panaudotų balsų skaičius.
9.A. Protokolą pasirašo rinkimų komisijos pirmininkas ir visi nariai bei stebėtojai.
9.B. Stebėtojai balsų neskaičiuoja.
10. Rezultatų nustatymas.
10.A. Išrinktu į Prezidentus laikomas tas kandidatas, kuris balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip 20 proc. visų rinkėjų daugiau balsų, nei kiti kandidatai.
10.B. Jei du ar daugiau kandidatų į Prezidentus gavo vienodą balsų skaičių, laimėtoju laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas.
II. Kandidatas į moksleivių Prezidentus.
1. Kandidatu į Prezidentus turi teisę 6 - 9 kl. moksleiviai, jeigu jų elgesys nepažeidžia mokyklos tvarkos taisyklių.
2. Prašymą apie norą kandidatuoti į Prezidentus kandidatas privalo paduoti rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki rinkimų dienos.
3.1. Kandidatas į Prezidentus privalo:
rengti savo programą;
pristatyti viešai programą rinkėjams;
dalyvauti debatuose, spaudos konferencijose.
3.2. Kandidatas į prezidentus turi teisę:
suburti rinkimų komandą;
kurti plakatus, lapelius ir kitą agitacinę medžiagą, ją platinti;
agituoti žodžiu;
kviesti spaudos konferencijas;
ruošti rinkimines kalbas;
kviesti į debatus savo konkurentus.
3.3. Prezidento programa - svarbus dokumentas, kuriame atsispindi kandidato ir jo komandos lūkesčiai.
III. Mokyklos mokinių Prezidentas.
1. Prezidentas renkamas dvejiems mokslo metams.
2. Prezidento rinkimai organizuojami spalio - lapkričio mėnesiais.
3. Prezidentas:
atstovauja moksleivių interesams;
padeda moksleiviams analizuoti jiems svarbias problemas, jas spręsti bei dalyvauti jas svarstant.
bendradarbiauja su mokyklos administracija;
formuoja mokinių tarybą;
skiria sau 1 pavaduotoją;
Prezidento įgaliojimo laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią dieną jis viešai paskelbiamas (ar inauguruojamas).
4. Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
pasibaigia įgaliojimų laikas (viešai paskelbiamas naujas Prezidentas);
atsistatydina pats (viešai);
išvysta iš mokyklos mokytis kitur;
jis pašalinamas iš mokyklos;
rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiami rinkimų nuostatai;
mokinių taryba viešai pareiškia nepasitikėjimą.



 

Papildoma informacija